Apie kelionę skaitykite:

             Geležinkelio gatvėje įsikūręs Aukštaitijos siaurasis geležinkelis (Siaurukas) turi turtingą istoriją. Jis pradėjo veikti 1899 metais ir 20 a. pirmoje pusėje tapo pagrindine transporto priemone, pervežančia keleivius bei krovinius. 1938 metais pastatytoje 4000 kvadratinių metrų ploto garvežinėje  apžiūrėjome siauruko vagonus, šilumvežius ir vieną iš trijų Lietuvoje likusių garvežių. Jau 114 metų skaičiuojančiu siauruoju geležinkeliu anksčiau būdavo vežamos įvairios prekės - linai, druska, anglis, mediena. 2001 metais atgimęs siaurukas pradėjo vežioti žmones. Istorinis traukinys skirtas pramoginėms kelionėms ir įvairioms šventėms. O mes nekantravome sulaukti savaitgalio, kuomet kartu su tėveliais leisimės kelionėn siauruku ir dviračiais.

Cechuose, kur anksčiau būdavo remontuojami traukiniai, tebestovi senoji įranga: presai, įvairios staklės. O buvusi geležinkelio kalvė dabar paversta svetaine. Lentynose išrikiuota įvairių žibintų ekspozicija, o kalvės žaizdras ekskursijos metu tapo įspūdingų matmenų židiniu, kuriame garsiai pleškėjo malkos ir sklido maloni šiluma. Pats Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vadovas G.Kerbedis mums pravedė įdomią pamoką ir senojoje kalvėje vaišino nuostabia mėtų arbata.

Apie renginį rašo:

Apie išvyką skaitykite:

     Kadangi šie metai - sveikatingumo metai, tai ir mes nutarėme prisidėti prie sveikos mitybos propagavimo ir savo rankomis pasigaminti sveikus priešpiečius. Ruošėme Militos ir Beno pasiūlytas salotas.

Plačiau skaitykite čia:

                                          BENO SALOTOS

Reikia:

virtos vištienos krūtinėlės,

Aisbergo salotų,

agurko,

pomidoro,

raudono svogūno,

konservuotų kukurūzų,

alyvuogių aliejaus,

citrinos,

druskytės ir prieskonių pagal skonį.

Viską sumaišome ir ragaujame.

                                      MILITOS SALOTOS

Reikia:

grūdėtos varškės,

agurko,

pomidoro,

svogūnų laiškų,

česnako ir druskos pagal skonį.

Skanaus!

      Spalio 3 d. mokykloje toliau tęsėsi projekto "Mano augintinis" renginiai. Pirmiausia apžiūrėjome piešinių parodą, kurioje dalyvavo ne tik mūsų mokyklos pradinukai, bet ir mikrorajono darželinukai. 4c klasėje veikė augintinių higienos ir sveikatos bei priežiūros priemonių paroda. O 9 val. atvyko veterinarijos gydytoja ir pasakojo, kaip prižiūrėti augintinius, kad kuo ilgiau jie mus džiugintų. 10 val. amfiteatre prasidėjo augintinių paroda. Kurioje dalyvavo net 13 mūsų klasės mokinių augintinių. Grįžę į klasę suskaičiavome, kad net 23 mūsų klasės mokiniai namuose laiko po mažąjį draugą, o kai kurie net du ar tris. 

    Rugsėjo 24 d. išvykome į Kauną. Pirmiausia aplankėme Kauno pilį, kurios rūsiuose seniau veikė kalėjimas. Todėl vaikščiodami jais dairėmės per petį ar už nugaros nestovi "vaiduokliai", kurie  pagal legendą tūno pilies koridoriuose  ir laukia, kad iškilus pavojui Kauno miestui stos jo ginti. 

     Vėliau nuvykom į Aviacijos muziejų Dariaus ir Girėno aerodrome. Apžiūrėjome muziejaus eksponatus, pabandėme patys "pilotuoti" lėktuvą, klausėmės įdomių istorijų apie lakūnus ir lėktuvus.

      Po to keliavome į Velnių muziejų. Ten apžiūrėjome eksponatus, klausėmės pasakojimų apie velnius. Vėliau surengėme tikras varžytuves tarp komandų: žaidėme žaidimus, sprendėme kryžiažodžius, atlikome įvairiausias užduotis. Vėliau mūsų laukė Dailės galerija, kurioje "ieškojome lobio" - įvairiausių meno kūrinių, kuriuos suradę dar turėjome atsakyti į klausimus. 

        Smalsu buvo pasikelti į kalną funikulieriumi. O dar įdomiau nusileisti į mašinų skyrių po juo ir stebėti, kaip veikia funikulieriaus mechanizmai.

      Tėveliams surengėme šventę, kurios metu parodėme programėlę apie tai, kokie jau dideli mes užaugom. Dainavome, deklamavome, šokome, grojome ir vaidinome juokingas situacijas iš kūdikių, darželinukų ir mokinukų gyvenimo. Vėliau pasidžiaugėme nuveiktais darbais - laimėtais konkursais, olimpiadomis, varžybomis, surengtomis šventėmis, aplankytais muziejais, edukacinėmis programomis. Didžiavomės klasės draugais, perskaičiusiais daugiausia knygų, puikiais rezultatais pabaigusiais II - ą klasę. Tėveliai neabejotinai sutiko, kad mes jau verti būti trečiokais.

        Po šventinio koncerto į mokyklinius suolus "pasodinome" tėvelius, kurie turėjo keturias pamokas, kurių metu reikėjo parašyti mūsų diktuojamą diktantą, spręsti žodinius uždavinius, piešti savo vaiko portretą, sudainuoti dainelę. Mums buvo juokinga stebėti tėvelius, kurie mėgino nusižiūrėti ar išsitraukti telefoną, kad būtų lengviau skaičiuoti.

       Visi kartu nusprendėme, kad tikrai nesaldi antroko duona. O sunkiausia pamoka mamoms ir tėčiams - dailė.

        Rytojaus dieną taisydami tėvelių darbus priekaištų tikrai turėjome, bet vistiek nusprendėme juos "kelti į trečią klasę".

       Pirmiausia Biržuose, šiaurės Lietuvos mieste, garsėjančiame savo smegduobėmis, aplankėme pilyje esantį krašto muziejų, kur klausėmės gidės pasakojimo apie Biržų istoriją, tvirtovės praeitį. Sužinojome, kad šią pilį pastatė didikas Kristupas Radvila - Perkūnas. Vėliau mūsų laukė edukacinė pamokėlė, kurios metu gaminomės suvienyrą iš molio. Nuvykę į Astravo rūmus apžiūrėjome įspūdingą dvaro holą, grožėjomės liūtų skulptūromis. Aplankėme šalia jų esantį ilgiausią Lietuvoje pėsčiųjų tiltą per ežerą. Nuvykę prie įžymiosios karstinės įgriuvos - Karvės olos bandėme pamatyti prasmegusią karvę. Tačiau net nusileidę į įgriuvos dugną jos neradome. Vėliau patraukėme Panevėžio link. Sustoję pusiaukelėje Žaliojoje girioje - vaišinomės, žaidėme, linksminomės.

        Nuvykę į Panevėžio apskrities Priešgaisrinę gelbėjimo valdybą klausėmės pasakojimo apie ugniagesių - gelbėtojų darbą, apžiūrėjome patalpas, kuriose jie mokosi, dirba ir ilsisi. Pamatėme automobilius, kuriais ugniagesiai vyksta gesinti gaisrų ar kitaip gelbėti pakliuvusius nelaimėn žmones. Ugniagesiai pademonstravo įrangą - pniaumatines žirkles, kurios kaip šiaudelius karpė storiausius plieninius strypus, plėstuvus, kurie reikalingi gelbėjant užstrigusius suglamžytuose automobiliuose žmones. Bene įdomiausia buvo įlipti į ugniagesių automobilį, pasėdėti už jo vairo, bei pasimatuoti ugniagesio "amuniciją".

Pažiūrėk ir pamąstyk apie draugystę:

Ir čia:

Ir čia:

Ir čia:

            Visą savaitę mokykloje vyko tradicinė "Veiksmo savaitė be patyčių", kurioje dalyvaujame ir mes. Pirmadienį "matavomės draugystę" - pasipuošėm pačių rankomis dekoruotais marškinėliais, kurie ir vėliau primins mums koks turi būti draugiškas vaikas. Antradienį sulaukėme svečių - 8 b klasės mokinių Santos, Dominyko, Roko, Radvilės ir jų auklėtojos Aušros, su kuriais mes žaidėme draugystės žaidimus - kūrėme draugystės saulę, žaidėme teigiamų ir neigiamų sąvybių "krepšinį", o "Jurgelį meistrelį" vedė vaikai, kuriems būdingos aštuntokų nurodytos teigiamos sąvybės.

           Ketvirtadienį nuo pat ryto visa mokykla pakvipo kukurūzų spragėsiais. Pasičiupom pagalvėles ir nekantraudami sugūžėjom į salę, kur atsidarė mokyklos "kinoteatras" - susitikom su draugiškuoju katinu Leopoldu ir nenaudėliais peliukais. Patogiai įsitaisę ant kilimų žiūrėjom filmukus apie tai, kad draugystė turi nugalėti. Po filmo kartu su visos mokyklos pradinukais keliavom piešti "Draugystės pievos".

Daugiau:

     Prie arbatos puodelio aptarėme praėjusios savaitės renginius. Pasikalbėjome, kaip svarbu būti draugiškiems, nesipykti, neužgauti kito nei veiksmu, nei žodžiu. Rašėme laišką "Veiksmo savaitės be patyčių" organizatoriams ir, žinoma, džiaugėmės ir planavome, ką veiksim per artėjančias atostogas.

        Kovo 12 d. surengėme koncertą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti mikrorajono vaikų bibliotekoje "Žalioji pelėda". Šiam renginiui ruošėmės iš anksto - mokėmės eilėraščius, daineles, o šokių grupės  "Giliukai"

( vad. V.Murauskas ) nariai - linksmą šokį.

Apie mus parašė:

Plačiau skaitykite čia:

      Kovo 4 dieną į kasmetinę „Amatų dieną – Kaziuko mugę“ susirinko ne tik mūsų  mokyklos mokiniai, bet ir  jų tėveliai, įvairių amatų žinovai. Dalyvavome koncerte, pardavinėjome ir pirkome pačių rankomis pagamintus darbelius ir skanėstus, lankėmės vyresniųjų mokinių kabinetuose, kur  galėjome stebėti ar mokytis patys pasigaminti įvairių dirbinių.

Daugiau skaitykite čia:

Ir čia

       Vasario 26 d. susiruošėme pasportuoti gryname ore ant šalia mokyklos esančio kalniuko. "Apsiginklavom"  žiemiška čiuožinėjimo "amunicija" ir pirmyn.

Daugiau skaitykite čia:

        Gruodžio 18 d. mokyklos aktų salėje vyko adventinis renginys "Baltas vakaras". Jame dalyvavo mūsų klasės choristės Eva, Rugilė, Karolina, Augustina, Samanta. Smagu, kad į renginį atvyko didžiulis būrys tėvelių.

         O susitikti su Kalėdų seneliu keliavom į teatrą "Menas". Tam ruošėmės iš anksto: susikūrėm "Dorybių knygelę", kurioje suklijavom gerų darbelių paveikslėlius. Pažiūrėję nuotaikingą spektakliuką sulaukėm ir Kalėdų senelio. Minėm mįsles, žaidėm, dainavom, deklamavom eilėraščius. Kalėdų senelis buvo dosnus - gavom saldainių ir bilietus į filmą.

         Rytojaus dieną - klasės žiburėlyje vaišinomės, žaidėm, atlikom linksmas užduotėles. Atsisveikindami palinkėjom vieni kitiems linksmų Kalėdų, gražių ateinančių metų .

           Nuo senų laikų žinomas amatas – žvakių liejimas.
           Gimus vaikeliui jam buvo išliejama žvakutė, kurią uždegdavo per krikštynas. Su ta pačia žvake eidavo į šliūbą, tos pačios žvakelės liepsna palydėdavo Amžinybėn.
           Prieš pat rudens atostogas mūsų klasės mokiniai aplankė Panevėžio kraštotyros muziejų ir dalyvavo  edukaciniame užsiėmime,  kurio metu sužinojome apie Vėlinių laikotarpio papročius,  tradicijas, klausėmės baugių istorijų apie velnius, vėles, laumes, nes būtent lapkritis senovėje buvo vadinamas vėlių mėnesiu. Vėlinių metas - virsmo taškas gamtoje ir žmogaus dvasioje.  Uždegdami žvakutes, puošdami kapus tikime nenutrūkstamu ryšiu tarp mūsų, čia esančiųjų, ir brangių, mylimų, išėjusių į nebūtį... Ugnele sušildyti, nušviesti protėvių kelią amžinybėje – labai sena tradicija. Žvelgdami į žvakelės skleidžiamą šviesą, mes susiliejame su praeitimi.

         Todėl pagrindinis edukacinės pamokos akcentas - žvakių liejimas. Užsiėmimo metu aptarėme liejimo technika ir galėjome patys  lieti natūralaus vaško žvakes senovėje populiariu būdu, naudodami iš bulvių išskaptuotas formeles. Mes ne tik išmokome žvakių liejimo amato paslapčių, bet ir patyrėme tikrą kūrybinį džiaugsmą. Savo nulietą žvakę, kaip darbo rezultatą, parsivežę namo uždegsime ant amžinybėn išėjusių artimųjų kapų.

        Dieną prieš šventę žyniai keliavo po klases ir kvietė visus į šventę.  

        Pirmadienį kiekvienas, peržengęs mokyklos slenkstį turėjo prisiekti ištikimybę mokyklai ir tik tada gavo visos savaitės renginių programėles. Pakylėtai, linksmai pradėjome švęsti mokyklos gimimo dieną. Buvome susitarę pasipuošti žalios spalvos aprangos detalėmis, prisisegti skiriamuosius šventinius ženklus – laminuotus ąžuolo lapus su skaičiumi 25 bei klasės ženkliuką - Giliuką.

         Pirmoji pamoka skirta šventiniam mokyklos puošimui. Mokiniai savo klasės duris puošė nuotraukomis – akimirkomis  iš klasės gyvenimo. Vėliau skubėjome rašyti sveikinimo mokyklai. Deimantei pasisekė gražiausiai atlikti darbą, todėl jai teko ši užduotis. Visi kiti papuošėme plakatą pirštų antspaudais. Prie aktų salės visa siena nušvito nuo gausybės iš popieriaus iškirptų įvairiaspalvių balionų, kurie lyg skraidino į aukštį visų klasių nuotraukas ir sveikinimus mokyklai.

       Antradienį visi į mokyklą žygiavome apsirengę treningais. Net mokytojos! 1-8 klasių mokiniai dalyvavo Olimpinėje estafetėje „Nuo mažiuko iki...“. Prieš bėgimą visos klasės rinkosi pažymėtose vietose mokyklos kieme. Klasė, sulaukusi savo eilės, turėjo apibėgti mokyklą. Priekyje – šventine kepuraite su mokyklos simbolika pasipuošęs kapitonas Arijus, rankoje laikantis olimpinę vėliavą ir paskui save vedantis visą klasę su mokytoja. Kai finišavo visi klasės mokiniai, kapitonas vėliavą perdavė kitai klasei, pasirengusiai tęsti bėgimą. Atbėgę buvome pasveikinti vyresniųjų klasių mokinių ir pažymėti šventiniais antspaudais, suteikiančiais teisę dalyvauti Sporto dienoje toliau.

                  Sporto salėje vyko 1-2, 3-4, 5-6, 7-8 klasių estafetės. 6 mergaičių ir 6 berniukų komanda turėjo atlikti linksmas užduotis, reikalaujančias vikrumo, greitumo, geros orientacijos. Laimėjome II vietą

          Augustina ir Mikas - mūsų klasės jaunieji žurnalistai, kartu su kitų klasių atstovais, rinkosi į spaudos konferenciją, kurioje turėjo galimybę mokyklos direktoriui užduoti įvairius klausimus. O klausimų buvo labai įvairių: apie mokymo procesą, mokyklos renovaciją, direktoriaus asmeninį gyvenimą. Augustina su Miku pasidomėjo, kokią didžiausią šunybę būdamas mokiniu jis yra iškrėtęs mokykloje. Visiems buvo daug juoko, kai direktorius prisiminė mokyklinius metus. 

          Kokia šventė be torto! Pasipuošėm šventinėmis kepuraitėmis ir su nekantrumu laukėm, kada gi bus "iškeptas" tortas. Suskubo floristikos būrelio „Gabija“ ir dramos būrelio nariai jį „kepti“. Smagu buvo pažiūrėti mūsų "kulinarų" Vestinos, Aivaro, Beno, Edvino, abiejų Evų, Deivido šokiu. Tiek įsisuko į darbus, kad išjudino visą mokyklą. Vieniems teko garbė būti šalia įspūdingo torto, o kiti tik seiles varvino stebėdami nuostabų reginį pro mokyklos langus. Išsakyti patys gražiausi palinkėjimai mokyklai ir pasiųsti balionais į erdves, sugalvota daugybė norų, kurie tikrai išsipildys.

          Visos klasės gavo po šakotį, taigi saldžioji tortadienio dalis buvo tęsiama klasėse žaidžiant žaidimus.

              Penktadienį mokyklos bendruomenė dalyvavo Šv. Mišiose Kristaus Karaliaus katedroje. Jas laikė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, o giedojo ir mūsų klasės choristės: Eva, Rugilė, Goda, Samanta, Augustina, Karolina, Enrika.

            Po Šv. Mišių mokyklos bendruomenė, svečiai susirinko į mokyklos aktų salę, į baigiamąjį jubiliejinį mokyklos renginį – koncertą „Po Ąžuolu“. Renginyje pasirodė mokyklos šokių kolektyvai, choras, ansambliai. Jo metu maži giliukus vaidinantys pirmokai klausė renginio vedėjo, ką reiškia 25-eri ąžuolo gyvenime. Medžiui tai nedaug, o mokyklos, kaip ir žmogaus, gyvenime – tai pakankamas laiko tarpas, leidžiantis suvokti, kiek yra sulaupta išminties, patirties, kiek išleista jaunų žmonių į gyvenimo kelią.

            Rugsėjo 26 d. išvykome apsilankyti Rokiškio Tyzenhauzų dvare, susipažinti su „Sūrio keliu“. Atvėrus rūmų duris mus pirmiausia pasitiko meškos iškamša, prie kurios susidarė eilė norinčių nusifotografuoti. Dvaro prižiūrėtojos buvo labai malonios ir mus palydėjo rūsio link. Nusileidę žemyn užuodėme pieno kvapą. Didžiojoje salėje stalai buvo padengti, mūsų žvilgsnius traukė vaišės: sūriai, gaminami AB „Rokiškio sūris“. Kiekvienoje lėkštėje buvo patiekti 4 rūšių sūriai : „Montekampo“, „Gouda“, „Rokiškio sūris“ ir „Mozarella“. Visi sūriai buvo skanūs, bet greičiausiai nuo stalo dingo „Naminis“ varškės sūris. Kad sušiltume, dvaro prižiūrėtojos pasirūpino skania pipirmėčių arbata.

           Klausėmės pasakojimo, kaip senovėje žmones gamino sūrį ir kokiais įrankiais naudojosi. Sužinojome apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, pamatėme  pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokius indus.

            Padėkoję už vaišes pasivaiksčiojom po dvarą. Sudomino pasakojimai apie plačios Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminės garsius žmones, apžiūrėjome grafams priklausiusius daiktus – rūbus, knygas, indus, baldus.

             Kelionė mums tikrai neprailgo. Pasivaikščioję po dvarą laiką leidome jo kieme įrengtoje žaidimų aikštelėje, vėliau Rokiškio medinių skulptūrų parke.

      Rugsėjo 18 d. mūsų mokyklos floristikos būrelio „Gabija“ nariai, vadovaujami būrelio vadovės Daivos Baubonienės bei antrokų mokytojų dalyvavo miesto vaikų kūrybos plenere po atviru dangumi „Gamtos spalvos 2012“. Nuo pat ryto iš gamtinių medžiagų pietinėje Laisvės aikštės pusėje ant žaliosios vejos plušo jaunieji floristai - komponavo kilimą „Iš gilės išauga ąžuolas“ ir savo kompoziciją skyrė 25-ajam Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos gimtadieniui paminėti. 

Plačiau skaitykite čia:

ir čia: